- žmogybė
- žmogýbė sf. (1) NdŽ tai, kas būdinga žmogui, žmogiškumas: Visi veiksmai, kuriuos Kristus žemiškajame gyvenime atliko, buvo ne žaismas, ne pedagoginis pavyzdys, bet tikra jo žmogybės apraiška A.Mac. Žmogýbės vardu galima pavadinti ir žmogaus esmę, ir kiekvieną atskirą žmogiškąjį dalyką FT.
Dictionary of the Lithuanian Language.